Didesnioji, laimingoji pasaulio dalis jau pažiūrėjo II "Žiedų valdovo" dalį. O kas liko tai nelaimingajai, kuriai "Garsų pasaulis" šįmet nepadarė slaptos, išankstinės peržiūros? Ir dar į VIP peržiūrą nori pakvietimų? Ogi tik antrasis infantiliškojo Hario Poterio ekraninis įsikūnijimas - šįsyk apie HP (kaip lengva sumaišyti su spausdintuvais ir pan.) bei kažkokį paslapčių kambarį.

Antrasis kino Poteriados blynas

Tiesą sakant, filmas buvo labiau žiūrėtas iš pareigos fantastikai (ir kokių tik pareigų mes neprisigalvojame, kai reikia nepagailėti 14 Lt į "Akropolio" kišenę…), kadangi pirmoji Poteriados dalis nei ekrane, nei knygoje nepaliko gero įspūdžio. Ir… Nustebau - pareiga pasirodė artima kritikų šūkčiojimams, kad antrasis filmas įdomesnis, geresnis ir kitaip -esnis, tad išėjęs iš kinoteatro nesijaučiau toks finansiškai nukentėjęs, kaip tikėjausi. Ir tam buvo aibė priežasčių. Taigi, pasidalinsiu.

Pristatinėti siužetą, aišku, būtų absurdas. Jeigu kas nors dar nežinote, kas toks yra Haris Poteris, tiesiog nueikite į http://www.harrypotter.com. Todėl iš karto griebsiu jautį už ragų (na, gal visgi ne jautį, o ekranizaciją…)

Pirmiausia, nustebino tai, kad antrasis Poteris neleido nuobodžiauti! Jeigu pirmasis filmas buvo ne juokais nusibodęs jau nuo vidurio, tai antrasis sugebėjo išlaikyti sudominimą iki pat pabaigos. Tam pirmiausia pasitarnavo nuo pat pradžios normaliai užmegzta intriga - jaunamagiui iš karto kažkas gręsia ir tai, aišku, gerokai įdomiau, nei jo gyvenimas pas dėdę! Nesvarbu, kad patyrę fantastai intrigą išgliaudo jau po kelių užuominų, tačiau faktas, kad nebėra to nuobodaus tempimo - elementaraus veikėjų pristatymo ir kitų žiovulį keliančių scenų, yra didelis filmo pliusas. Žinoma, vien su intriga toli nenuvažiuosi - mat bet kokia intriga privalo būti plėtojama, ir, kas svarbiausia, plėtojama nuosekliai. Pirmasis filmas šiuo požiūriu irgi buvo visiška įgriuva, gi antrasis - tvarkingas. Siužetas plėtojamas nuosekliai, įtampa pamažu keliama ir, nors finalinės dvikovos negalima pavadinti sprogimu (pvz., man įspūdingiau atrodė ne tas blogasis padaras, o senojo gluosnio savigyna), tačiau ji - efektinga. Taip pat neblogai sukurta bendra gotikinė nuotaika, filmas iš tiesų tamsokas, niūrokas ir turi sveiko vaikiško, pasakos šiurpo. Šis momentas taip pat prisideda prie nuoseklumo ir subalansuotumo.

Aktorių ansamblis. Paaugęs Haris. Ir taip konkrečiai ūgtelėjęs, kad vienas žiūrovas net leptelėjo - tuoj bus jam birbintis laikas… Ronis, Hermiona - nepasikeitę, bet patiko tai, kad vaikai vaidino labiau įsijautę, labiau susitapatinę su veikėjais. Daug kur buvo šlovinamas Kenneth Braghan (atsimenate jo mokslininką Frankenšteiną?) už Gilderoy Lockhart - naujo totalaus Hogvartso pižono - vaidmenį, bet, tiesą sakant, daug įspūdingesnis pasirodė blogietis Nr. 2 - Liucijus Malflojus - liet. Smirdžius, tiesiog genialus vertimas (žr. žemesnįjį pav.), pasisakantis už burtininkų rasės grynumą. Buvo užpuolusi labai negera nuojauta, vos pamačius namų elfą - Dobį. Iš karto sau pasakiau - bus antrasis Jar-Jar. Ačiū Dievui, taip neįvyko. Nors personažas ir pokvailis, tačiau galėjo būti blogiau.

Specialieji efektai. Viskas savo vietoje, nėra to įspūdžio, kaip buvo pirmajame, kad spec. efektus ištraukė tada, kai baigėsi siužetinė medžiaga. O šiaip - daug, bet neperkrauta, na, o vorų puolimas iš viso kai kam gali įvaryti šoką… Bene gražiausias efektas - tai paukštis feniksas. Nepaprastai gražiai padaryta detalė. Tiesiog norisi ploti atsistojus.

Tačiau antrasis filmas išlaikė ir vieną didelį pirmojo filmo trūkumą. Tai - gilesnės minties neakcentavimas, nustūmimas į antrą planą vaizdiniu įspūdžiu ir pan. Atrodytų, mintis lyg ir buvo - savotiškas rasizmas, tačiau, deja, žiūrovui daug rimčiau pateikiama, KAIP ir KAS žudoma, o ne KODĖL žudoma. Visi bandymai tai pasakyti pasimeta bendrame triukšme ir neįsimena. Nežinau, gal tai ne filmo statytojų, o pačios Rowling problema - visgi, neįkyriai moralizuoti reikia sugebėti…

Na, ir tas idiotiškas kvidičas. Nesuprantamesnį žaidimą turbūt sunku sugalvoti. Vieni vaikosi vienus kamuolius, kiti - kitus. Tai kam tada tiek kamuolių? Ką, jie krepšinio nematę? Vienas kamuolys, du krepšiai, penki bėga, penki veja ir visi kaifuoja…

Apibendrinu. Filmas iš tiesų patiko, skirtingai nuo pirmojo. Jis nesibeldžia į širdį ar jausmus, tačiau pažiūrėjęs nesispjaudai. Manau, tai ir gerai. Dabar teliks laukti, ką Poteriadoje nuveiks meksikiečių (sic!) režisierius, perėmęs pagrindinio kūrėjo kėdę, nors išgarsėjęs erotine melodrama "Ir tavo mamą"! O juk Poteris, kiek žinoma, tik ketvirtojoje knygoje susidomi mergaitėmis…

Antimatuoklis, 2002 12 31

P.S. Na, o tradicinis Naujųjų Metų palinkėjimas būtų toks: kad nenuviltų "Žiedų valdovas", "Matrica: perkrauta, revoliucijos", "Terminator 3" ir kad pasirodytų koks nors "etapinis" fantastikos filmas! Nors su dabartinėmis tendencijomis - kaip dainavo didysis tautos dainius Maironis: "Ne taip mūsų tėvai gyveno / kaip vargstame varšgai šiandieną / paklausk, kad nori, tėvuko seno / ar neina blogyn kas dieną?"

P.S. (2) Galite tarti ir savo žodį...