Turinys

Naujienos!

Redakcija
Apie sumanymą...
Projekto rėmimas

Straipsniai

Lituanikonų istorija

Savaitėlė

Fandomas:
asmenybės
fantastikos klubai
fanzinai
renginiai
spauda apie mus

Literatūra:
premijos
naujos knygos
knygų recenzijos

Skaitiniai:
lietuvių fantastika
užsienio fantastika

Menas

Filmai

Žaidimai

KONKURSAI

Linkis klausia

Filksingas!

Forumas

Nuorodos

 Fantastika rusų kalba

 Apklausa

Ar jums nenusibodo būti fantastu?

Kažkokiai dalelytei vis nenusibosta (52.63%)
Nusibodo, o čia užeinu, norėdamas pasišaipyti (2.63%)
Ne, toks jau aš - fantastiškas (15.79%)
Geriau būčiau magas, bet ne tam pasauly gimiau... (26.32%)
Aš ne fantastas, aš tik darau iš to verslą (2.63%)

Atsakė: 38 žm.

 

Renginiai: GLF 2003-2006 pristatymas
GLF 2003–2006: pabudome ir kelkimės!

Ilgai keptas, dar ilgiau lauktas, nekart laidotas ir vėl prikeltas rinkinys “Geriausia Lietuvos fantastika” vis dėlto pasirodė. Iškart už trejus metus – 2003–2006 m. Pristatytas jis buvo gegužės 19 dieną Vilniaus apskrities A. Mickevičiaus bibliotekoje. Kaip kiekviename pristatyme, buvo įdomesnių ir ne tokių įdomių kalbų, kaip nedažname – muzikinis siurprizas. Kaip po kiekvieno pristatymo, reikia apibendrinti jį ir sudėti taškus.


Į almanacho pristatymą susirinko keliasdešimt ištikimiausių lietuviškos fantastikos mėgėjų.

 

Iš viso rinkinyje yra 26 apsakymai, nuo gana ilgų, iki visai trumpučių, kelių puslapių. Autorių taip pat nemažai, 19. Taigi, tai nėra atvejis, kai keletas kūrinių užėmė visą antologiją. Kita vertus, ji pakankamai stora – 350 puslapių. Matosi, kad sudarytojai norėjo šitą fantastikos skrynelę prikrauti su kaupu, o jei neužsidarė, dar pašokinėjo ant dangčio, kad sutilptų… Ar tai gerai, ar blogai, parodys laikas.


Griežto suskirstymo žanrais nėra, nes ir patys žanrai pakankamai išplaukę… Nemažą dalį tekstų sunku priskirti mokslinės ar magiškosios fantastikos sritims, tai tiesiog fantastika su kažkokiu prieskoniu: Elvyros Girniūtės “Už ribos” – tyrinėjanti žmogiškąją esmę, su mistikos šydu, Tomo Vilko “Laukinyje” naudojantis pasakiškų miško būtybių įvaizdžiais, nagrinėjama kitokio, matančio neįprastą pasaulį vaiko problema, susidūrus su realybe, Linos Krutulytės “Laidotuvėse” pamažu vyniojami nusikaltimo ir bausmės siūlai, Mirmekos Albos “Laiko kalėjimas” suteikia galimybę per padidinamąjį stiklą stebėti tarp keturių sienų uždarytųjų psichologijos vingius, Alekso Kiliotaičio “Toliausiai toli” nukelia mus į alternatyvųjį pokarį, kai žmogus privalo rinktis – mėginti išgyventi čia ir dabar, ar siekti kažko daugiau, rizikuojant netekti visko… Tačiau yra ir tradicinės magiškosios fantastikos, kuria pradedamas rinkinys (N.Vaitkutės “Atgauti nuožmumą”, L. Darbutaitės “Kotryna”, R.M.Klovaste “Medžioklis”), tradicinės mokslinės fantastikos (Giedriaus Vilpišausko “Metas dalintis”, Karolio Gričiaus “Akis už akį, variklis už širdį”, Mindaugo Šyvio “Pabėgimas”, Edmundo Radavičiaus “Šviesa veiduose”, Justino Žilinsko “Filijaus metraščiai: Bėgliai”. Hertos Matulionytės–Burbienės ir Tomo Burbos “Budelio veidas” tarsi balansuoja tarp mokslinės ir maginės fantastikos ribos, o iš tiesų yra liūdnokas pasakojimas apie nežmogiškos būtybės prisitaikymą žmonių pasaulyje, sunku būtų griežtai apibrėžti Elzės Hamilton “Įausti į šviesą”, Gedimino Kulikausko “Šungaudžio”, Monikos Danieliūtės “Kaip visada”, visų Rugilės Gaidukaitės apsakymų žanrines ribas. Tačiau ar nuo to šie ir kiti, nepaminėti apsakymai blogesni, ar tiesiog lietuvių rašytojai jau išaugo ir išsprūdo iš vienaprasmių apibrėžimų? Spręsti skaitytojams.

Apie fantastikos leidybos niuansus Lietuvoje pasakoja "Eridano" leidyklos direktorius A. Piligrimas.

 

O dabar grįžkime prie pristatymo. Jame dalyvavęs leidyklos “Eridanas” direktorius Algimantas Piligrimas pasidžiaugė, kad pagaliau susirinko pakankamai vertų publikavimo darbų ir pranešė tai, kas kai kam ir taip žinoma – arti lietuviškos fantastikos dirvonus imsis Lietuviškosios fantastikos redakcija, sudaryta iš paties fendomo atstovų: Gedimino Kulikausko, Monikos Danieliūtės ir Mirmekos Albos. Deja, visų autorių pristatyme nesulaukėme, jie išsibarstę ne vien po Lietuvą, bet ir po platųjį pasaulį (G.Vilpišauskas ir E.Hamilton šiuo metu gyvena JAV). Tiesa, kadangi GLF knygynuose pasirodė neseniai, rimtų klausimų autoriai nesulaukė, jei nelaikysime rimtu šūktelėjimo “Kada išeis GLF be Justino Žilinsko?” Pasiteiravome (vėliau, po pristatymo) ir mes redakcijos – kada? “Tada, kai kiti fantastai prirašys tiek gerų kūrinių, kad Žilinskui tiesiog neliks vietos… Tiesą sakant, man rodos, kad šiame rinkinyje pakankamai pavardžių ir tikrai nedera sakyti, kad seni vilkai užima jaunimo vietas. Kvotų nedarome nei vilkams, nei vilkiukams, nei vyrams, nei moterims, viskas priklauso nuo paties teksto ir nuo rinkiniui skirto lankų skaičiaus”, – aiškino Mirmeka Alba. Pirmą kartą GLF pasirodė bemaž pusė autorių. Tiesa, dauguma jų nėra iššokę kaip pilypai iš kanapių – kūriniai ir anksčiau publikuoti internete, fenzinuose.

Gediminas Kulikauskas primena, kad jau paskelbtas konkursas į kitų metų GLF. “Turime ir vieną rimtai pretenduojantį į publikavimą kūrinį, laukiame atsiunčiant naujų adresu glf@fantastika.lt. Tikimės, kad į konkursą bus atsiųsta pakankamai gerų, įdomių kūrinių, kaip sakė GLF vienas tėvų – Gediminas Beresnevičius, “turinčių išliekamąją vertę”, ir šio lietuviškos fantastikos apsakymų rinkinio kelias į knygynus bus lengvesnis nei GLF 2003-2006.” Kuo gi buvo sudėtingas šio rinkinio kelias? Mirmeka Alba: “Visų pirma, daug kūrinių jau buvo kažkur publikuoti, o norėjosi kažko visai naujo. Deja, tiek naujo nebuvo, o ir nesąžininga būtų užkirsti kelią įdomiems kūriniams patekti į rinkinį vien dėl to, kad autoriai neištvėrę šitų laukimo metų juos pateikė skaitytojams kitais būdais. Kita vertus, labai tikiuosi, kad nuo dabar, atsiradus realiems planams dėl naujo GLF, rašantys kolegos pataupys savo apsakymus ir pateiks juos konkursui šviežutėlius, kaip sakoma, nenuvalgytus… Dar viena problema, atsiradusi dėl ilgos pertraukos – kai kurie kūriniai gal truputį nusibodo patiems autoriams ir prieš atsiunčiami neperėjo paskutinės jų griežtos redakcijos, kiti išvis atkeliavo nukopijuoti iš interneto (dėl ko iškyla problemų maketuojant). Ir, aišku, ne taip viskas greitai einasi, kai šiam darbui reikia skirti laisvalaikio valandas, be to, su leidykla esant skirtinguose miestuose… Darbą prie kito GLF planuosime šiek tiek kitaip, jei brangūs broliai fantastai apskritai mūsų nesukramtys už šiuos bandymus.”

Artimiausiuose Lietuviškosios fantastikos redakcijos planuose – ne vien GLF, bet ir LFB (Lietuvių fantastikos bibliotekos) romanai. Pasak G.Kulikausko, “Pirmasis, tikimasi, dar šiemet, pasirodys Amerikoje gyvenančio G. Vilpišausko, kuris neoficialiai “Eridano” leidykloje jau vadinamas “lietuviškuoju Stivenu Kingu” romanas. Kaip tikriausiai supratote – tai fantastinis siaubo romanas. Taip pat turime atsiųstus dar bent kelis lietuviškus fantastinius romanus, iš kurių galbūt bus tinkamų publikuoti kūrinių. Tačiau redakcijai reikia laiko juos įvertinti, autoriams – paplušėti taisant tekstą, gludinant stilių, tad kada pasirodys daugiau lietuviškų fantastinių romanų, tiksliau negalime pasakyti.” Hm, atrodo, autoriai, kurie neturėjo šansų patekti į GLF dėl per ilgų kūrinių, dabar turės progą daar truputį juos išteeempti, kad tiktų LFB serijai:).

Labai nutolome nuo paties pristatymo…

Trumpam grįžkime.

Fantastai, nedrįsdami ar dar negalėdami klausinėti apie naująjį rinkinį, negailėjo klausimų apie “Eridano” planus apskritai. Deja, prognozuoti lietuvių fantastikos mėgėjo norus ir lūkesčius, A.Piligrimo žodžiais, labai sudėtinga. Lietuvių skaitytojas yra nenuspėjamas! Romanai, kurie tapo bestseleriais kitose šalyse, visai nebūtinai turi būti gerai perkami pas mus, o apsakymų mūsų publika apskritai nekenčia. (Oi, vargšas GLF… Atrodo, jį išgelbės tik fantastų patriotizmas pirkti prekę lietuvišką.) Sužinojome, kad nevengia užsukti į “Eridano” knygyną ir grįžę iš užsienių lietuviai–emigrantai, kurie perka knygas ne vienetais, bet metais… Ar metrais? Žodžiu, perka, ir tai labai džiugu, nes, pasak A.Piligrimo, televizoriaus žiūrėti neįmanoma, – žmonėms belieka arba gerti, arba skaityti. Tai verčiau tegu skaito. O jei dar gerą fantastiką…



GLF autorių autografų dalybos/mainai, iš kairės į dešinę: Rūta M. Klovaste, E. Kvietkus, J. Žilinskas.

Bet fantastika – tai ne vien literatūra, o fantastai – ne vien rašytojai. Jie dar ir dailininkai, ir dainorėliai. Žinoma, visi, kas domėjosi GLF anksčiau, pastebėjo, kad pakito jo viršelio koncepcija, dingo tradiciniai fraktalai, kuriems padėkoję pamojuosime įkandin, o juos pakeitė originalūs piešiniai. Pasak Monikos Danieliūtės, “Šio viršelio autorius – Elas Kvietkus, tai jo sukurtas veidas rodo liežuvį nuo pirmojo, o sukrautas kaukolių kalnelis – puošia ketvirtąjį viršelį. Rinkinys išsiskiria ir tuo, kad ir jame pačiame galima rasti ne vieną iliustraciją, kurių visas sukūrė lietuvių autoriai (N. Vaitkutė, R.M. Klovaste, D. Čiuplys, H. Matulionytė–Burbienė, E. Zioma, A. Kalnikas).” Parašai po iliustracijomis – citatos iš kūrinių – truputį dvelkia retro stiliumi… Reikia tikėtis, šis sprendimas taps tradiciniu ir galbūt kada nors GLF bus ir dailės kūrinių konkursas (deja, kažkodėl redakcija apie tai kaip susitarusi nenorėjo šnekėti).




Vilniaus fantastų klubo "Dorado" kvarteto pasirodymas.

Bet vėlgi dar kartelį, jau paskutinį, grįžkime prie paties pristatymo. Sausas kalbas labai laiku ir vietoje nutraukė “Dorado” kvarteto (kurio vienas narys, deja, buvo išlėkęs į užsienius), atliekamos filksingo dainos. Filksingas – fantastų liaudies dainos, tai ant žinomų melodijų “suguldytos” fantastinės istorijos. Kažkodėl dažniausiai graudžios, apie nelaimingą meilę… Šiurpas ėjo klausytojams per nugaras klausantis Agnės atliekamos bliuziškai tragiškos “Undinės dainos”, kartu su Rūtos drakone jie galėjo pasielvartauti dėl jos vyrelio nepadorių santykių su princesėmis ir pamirštų vaikų, Justino herojui taip pat nesisekė – tai žmonos neskaniai gamina, tai pačios per liesos – vieni kaulai ir oda… Ir dar nemažai kitų dainų galima buvo išgirsti pristatymo metu. Galbūt – kreipiamės į redakciją – kada nors bus ir geriausių fantastinių dainų konkursas? Redakcija kraipo galvomis ir partizaniškai tyli. Tiek to, visi suinteresuoti asmenys anksčiau ar vėliau išgirs šio kvarteto repertuarą, jei ne per MTV, tai bent mp3 pavidalu.

Reziumuojant – kad ir kaip būtų keista, GLF vis dėlto pasirodė. Geresnis jis ar blogesnis už buvusius, sudėtinga spręsti vien jau dėl neįprastos jo apimamo laikotarpio trukmės. Norisi palinkėti kantrybės redakcijai ir autoriams, kūrybinės sėkmės būsimiems autoriams, tolerantiškumo – kritikams, gero perkamumo – leidėjams, o skaitytojams – smagių valandų prie knygos. Ir kad GLF eilutė fantastų knygų lentynose šia knyga tikrai nepasibaigtų…

 

P.S. Suprantama, ne viską apie GLF galima buvo išgirsti per renginį, todėl į renginio aprašymą įterpti ir vėlesnio pokalbio su redakcija momentai.

Džiugma Karklavijas
Fotografijų autorius: M. Puida. 

 
 




Copyright by Fantastika.lt team.
All rights reserved. 2003