Turinys

Naujienos!

Redakcija
Apie sumanymą...
Projekto rėmimas

Straipsniai

Lituanikonų istorija

Savaitėlė

Fandomas:
asmenybės
fantastikos klubai
fanzinai
renginiai
spauda apie mus

Literatūra:
premijos
naujos knygos
knygų recenzijos

Skaitiniai:
lietuvių fantastika
užsienio fantastika

Menas

Filmai

Žaidimai

KONKURSAI

Linkis klausia

Filksingas!

Forumas

Nuorodos

 Fantastika rusų kalba

 Apklausa

Ar jums nenusibodo būti fantastu?

Kažkokiai dalelytei vis nenusibosta (52.63%)
Nusibodo, o čia užeinu, norėdamas pasišaipyti (2.63%)
Ne, toks jau aš - fantastiškas (15.79%)
Geriau būčiau magas, bet ne tam pasauly gimiau... (26.32%)
Aš ne fantastas, aš tik darau iš to verslą (2.63%)

Atsakė: 38 žm.

 

Roskon2008 ir kiti

Nacionalinės konventų rengimo tradicijos Rusijoje

 

2008 m. gegužės 15 – 18 d. šalia Maskvos, Rusijoje vyko „Eurocon 2008“, Europos fantastikos mėgėjų konventas. Šis konventas kartu buvo ir „Roscon 2008“, Rusijos fantastikos mėgėjų suvažiavimas bei „Interpresscon 2008‘, šiais metais perkeltas iš Sankt Peterburgo. Ir aš ten buvau, alų degtinę gėriau, su rašytojais kalbėjau, o dabar įspūdžius papasakot mėginsiu jums...

 

Kadangi tai buvo pirmas mano vizitas Maskvoje, pradėsiu nuo įspūdžių dar tebebūnant Lietuvoje.

 

Savaitę prieš kelionę užsisakiau lėktuvo bilietus į Vnukovo oro uostą Maskvoje (prieš tai išsiaiškinau, kad tai arčiausiai konvento vietos esantis oro uostas) ir vizą į Rusiją. Visa tai man atsiėjo 1060 Lt (650 Lt lėktuvo bilietai, 280 Lt viza ir 130 Lt tarpininkavimo paslaugos forminant vizą). Dar pasitikrinau konvento tinklalapyje instrukcijas, kaip nusigauti iki konvento, ir programą. Iš pradžių mėginau tai išsiaiškinti angliškoje tinklalapio versijoje, bet pastebėjusi, kad ten įdėta programa rusų kalba, nutariau, kad jau verčiau skaityti rusų kalba. Nesuklydau. Dar parašiau laiškelį organizatoriams, nes kažkur perskaičiau, kad užsieniečiams padės nusigauti iš oro uosto iki konvento vietos. Į mano laiškelį atrašė maždaug taip: „pamėginkite pasiekti metro stotį Molodiožnaja, nuo kurios 11:00 ir 14:00 vyks konvento transportas. Jei nepavyks, susiraskite maršrutkę nr. 121. Jei kils sunkumų randant kelią, skambinkit į mano mobilų“. Labai tokia, žinoma, svari pagalba. Susiradau informaciją visą internete.

 

Gegužės 15 d. rytą 6:00 įsėdau į UTair kompanijos lėktuvą. Tokia seniena dar buvau neskridusi, nors pastaruoju metu tenka skraidyti nemažai. Jame gelbėjimosi liemenių nėra – vietoje jų galima panaudoti apatinę sėdynės pagalvę tuo atveju, jei lėktuvas netyčia nukristų į vandenį, - deguonies kaukės ir balionai tik lėktuvo gale, gelbėjimosi instrukcijose nurodyta, kad jos pateikiamos, nes taip reikalaujama pagal įvairias tarptautines sutartis… Kvapas toks, kad nežinojau, kaip nuskristi iki Maskvos su savo skrandžio turiniu skrandyje, o ne kur nors lėktuvo salone (tų specialių popierinių maišelių ten nebuvo). Nuskridau. Su skrandžio turiniu skrandyje. Ten buvo 9:00 ryto ir +3 laipsniai Celsijaus lauke. Dieną prieš tai aš buvau Briuselyje, kur buvo +28… Pasų kontrolėje problemų nekilo, nors jei būtų paklausę, kur yra viešbutis „Saliut“, kuriame neva turėjau gyventi… Susiradau oro uosto ekspreso stotį. Nuvažiavau iki Maskvos, stoties Kijevska. Iš ten metro iki Molodiožnaja, kurią pasiekiau 11:05. Nesitikėjau, kad spėsiu į konvento autobusą, tai tiesiog ėjau ieškot vietos, kur jis stovėti turėtų, jei nutarčiau važiuoti 14:00. Radau 3 autobusus, kurie visi buvo be jokių išorinių ženklų rodančių, kad tai konvento transportas. Gerai, kad iš pirmojo iššoko Roberto (tas italas kuris dalyvavo Lituanicon 2008 / Baltcon 2008) manęs pasimetusios gelbėti.

Iki konvento vietos važiavome pusantros valandos. Sakyčiau, dar neilgai, nes buvo informacijos, kad kelionė gali užtrukti ir iki 2,5 val. dėl kamščių ir atvejų, kai kokia įžymybė su palyda nutaria nuvažiuoti į savo vasarnamį. Vasarnamių, tiesa, nesimatė, nes visos pakelės aukštom tvorom apstatytos.

Atvažiavus iki pensionato „Lesnije Dali“ į autobusą įlipo pensionato apsauginis. Neva tikrinti pasų. Paklausęs, kas „vyresnysis“ autobuse, ir negavęs atsakymo paklausė „ar yra svetimų“. Atsakymą gavo iškart ir choru – „Ne“. Apsisuko ir išlipo iš autobuso. Tiek to patikrinimo pagal sąrašus.

Autobusai visus nuvežė iki pagrindinio korpuso, kur vyko registracija. Įsivaizduojat eilę žmonių iš trijų autobusų? Neįsivaizduojat. Tai minia aplink registracijos stalą. Roberto pasigavo vieną iš organizatorių ir taip keletas užsieniečių gavome kambarių raktus be eilės. Mano kambarys – 4 aukšte (pastatas 5 aukštų) šalia aukšto fojė, su langu į vakarus, į kiemą, apstatytas dviem lovomis, staliuku, spintele, šaldytuvu ir aprūpintas stiklinėmis spintelėje. Visa kas, išskyrus televizorių, dvi kėdes ir gal dušo kabiną neabejotinai mena sovietinius laikus. Ėjau registruotis po geros valandos, kai minia smarkiai sumažėjo. Vis tiek teko palaukti gerą pusvalandį. Po patalpas vaikščiojo dvi merginos, apsirengusios baltomis trumpomis suknelėmis, apsiavusios ilgaauliais aukštakulniais baltais batais ir pasipuošusios salotinės spalvos perukais – jos dalino naujo rusiško fantastikos televizijos kanalo reklamines atvirutes. Ant vienos iš sofučių sėdintį H. Harrison jau kankino autografų medžiotojai ir kažkuri televizija ėmė interviu. Užsieniečiams, spėju, davė brangiausius kambarius. Mano dalyvio mokestis – 10 000 rublių (~ 1 000 Lt). Į mokestį be tiesiog dalyvavimo konvente įėjo apgyvendinimas, maitinimas 3 kartus per dieną, visi socialiniai renginiai (diskotekos, koncertai, šašlykai prie Maskvos upės ir pan.) bei banketas. Krepšelyje, kuriuos dalino visiems dalyviams, radau programą, Octavia E. Butler knygą „Aušra“ rusų kalba, katalogą balsavimams renkant geriausius 2007 metų fantastinius apsakymus, knygas ir kita (pvz., romanų 2007 Rusijoje išleista 454, apsakymų – 880), žurnalo „Fantastika“ vieną numerį, rašiklį ir… servetėlių su konvento emblema pakelį.

14:00 Pasidėjusi visą gautą turtą kambaryje ėjau pietauti. Pietums – kompotas, rusiška mišrainė, kopūstų sriuba ir kažkokia mėsa su bulvių koše ir keliomis daržovėmis. Priminė sovietinius laikus, mokyklos valgyklą. Aptarnavimas irgi toks sovietmetinis kažkoks – padavėjos susiraukusios ir „kurtokos“.

Po pietų – atidarymas. Truputį vėluojantis. Prasidėjo nuo liaudies kolektyvo pasirodymo, kurį galite pažiūrėti čia. Po šio pasirodymo konventas paskelbtas atidarytu ir prasidėjo renginių anonsai. Atidarymo pradžioje į anglų kalbą vertė kažkoks vaikinukas. Labai linksmai vertė. Pavyzdžiui, rusiškas tekstas: „AXN Sci Fi kanalas konvento dalyviams parodys serialo „Stargate“ seriją“; vertimas: „Stargate“. Po pusvalandžio vienas konvento dalyvis iš salės neapsikentė ir ėjo vertėjauti. Ir sugadino visą pramogą. Vertė viską ir tai buvo baisu net ne mokantiems rusiškai.

Vakarienei daržovių mišrainė, mėsa kažkokia su riebutėliais makaronais ir arbata su pyragėliais. Sriubos nevalgiau. Pyragėlių, tiesa, irgi.

Po vakarienės atidarymo šou – ESFS (European SF Society) vėliavos pakėlimas bei būgnų ir ugnies šou. Vėliavos pakėlimą, kuris vyko ant pagrindinio korpuso stogo, iš kiemo pastebėjo vos keletas dalyvių. Būgnų šou visai smagus buvo. Ypač kai davė dalyviams būgnyti. Ugnies šou… verčiau patys pažiūrėkit.

Sušalau, skrandis pradėjo reikšti neigiamas emocijas dėl pietums ir vakarienei suvartoto maisto, tai ėjau miegoti. Praleidau šašlykus ir vakarėlį prie Maskvos upės.

 

Gegužės 16 d. 8:00 už sienos kažkas užgrojo elektrine gitara. Nemokama žadinimo paslauga, taip sakant. Kadangi prabudau, tai toliau girdėjau visokių „rytojimo“ (vakarojimu sunku tai pavadinti) garsų. Išėjus iš kambario ir pati gavau pasiūlymą prisijungti.

9:00 pusryčiai. Mišrainė, kažkokia neaiški košė su marmeladu, kurios valgyti neišdrįsau, kotletas su keptu kiaušiniu ant viršaus bei garnyru ir kava arba arbata.

10:00 ESFS susitikimas. Buvo pristatyti kandidatai Eurocon 2010, aptartas Eurocon 2009 organizavimo progresas, ESFS veikla nuo praėjusio konvento Kopenhagoje, taip pat pristatyti narių nacionaliniai kandidatai ESFS apdovanojimams (Lietuvos kandidatų nesiūliau, nes neįsivaizduoju, ką galėčiau).

Laiką iki pietų išnaudojau vaikščiodama po pensionato teritoriją. Didžiulė ta teritorija ir graži. Tuo pačiu išsiaiškinau ir tai, kad nuo mikroautobuso stotelės iki pensionato vartų geras kilometras, o ne 200 metrų, kaip buvo parašyta konvento tinklalapyje.

14:00, po pietų, kurių nelabai atsimenu (be abejo, buvo kažkokia mišrainė, kompotas, sriuba ir karštas), ėjau žiūrėti naujo animacinio filmo „Alisos gimtadienis“ premjeros. Filmas kuriamas pagal Kirilo Bulyčiovo kūrinius apie Alisą. Jūs teisingai perskaitėt, filmas tebėra kuriamas. Konvente rodė nebaigtą filmo versiją, atvežtą tiesiai iš montažinės. Vietomis ten dar nėra garso takelio, veikėjų įgarsinimo, fono, tarpais matomi tik eskizai ir pan. Filmą žiūrėjome komentuojant režisieriui, pavyzdžiui „čia bus labai bauginanti muzika naudojama, nes tai pati baisiausia filmo scena“, „čia Alisos akys dar rudos, toliau matysite, kad jos pilkos, kokios ir bus filme“ ir panašiai. Buvo labai įdomu matyti animacinį filmą tokioje stadijoje. Daugiau apie šį filmą. Po filmo buvo dalinami nemokamai filmo marškinėliai. Vienus gavau ir aš. Feniksiečiai ketina juos pakabinti ant sienos naujose klubo patalpose.

16:00 ėjau pažiūrėt visokių apdovanojimų. Salė buvo pilna žmonių, o aš atėjau su nauju pažįstamu, kažkokiu rusu, kuris yra geras Genadijaus Praškevičiaus (rašytojas toks) draugas, tai sėdžiu antroje eilėje, kone tiesiai už H. Harrison ir keleto Rusijos fantastikos literatūros žvaigždžių. Priešais sceną būriavosi pulkas žmonių, apsiginklavusių video ir foto kameromis, mikrofonais. Kolega fantastas pasišovęs vertėjauti ir vėl vertėjavo, vėl vertė viską… H. Harrison gavęs antrą apdovanojimą pasipiktino, kad iš karto nieks nepasakė, kad reikės lipti ant scenos dar kartą, nes tuomet būtų nuo jos nenulipęs. Viena leidyklos „Eksmo“ daugiau kaip 10 metų leidžiama rašytoja užlipo ant scenos akivaizdžiai girta ir mojuodama banano žievele vienoje rankoje, o apdovanojimu kitoje reiškė padėkas. Organizatoriai mobiliuoju telefonu susisiekė su Borisu Strugackiu ir mes turėjome galimybę pasiklausyti jų pokalbio, kurio didžiąją dalį sudarė Strugackio teigimas, kad jis nieko negirdi ir nesupranta, ko yra klausiamas dėl ryšio trikdžių.

Iki vakarienės spėjau pabendrauti su keliais man iki tol negirdėtais rusų rašytojais kaip Boris Dolingo, Vasilij Golovačev ir keliais kitais. Taip pat pavertėjavau vengrų leidyklos atstovams ir Sergejui Lukjanenko, nes pirmieji nelabai kalba rusiškai, o pastarasis – angliškai. Susitarėm dėl interviu kitą dieną, nes rašytojas mažumą pagiringas buvo…

19:30 vakarienė. B. Dolingo vaišina pusę užstalės draugų degtine, sultimis. Maisto teatsimenu Kijevo kotletą.

Po vakarienės nuėjau į susitikimą su H. Harrison. Vertė tas pats dalyvis, kur ir atidarymą puolė gelbėti. Po pusvalandžio išėjau, nes ir vertimas pradėjo atsibosti, ir klausimai iš auditorijos, kaip pavyzdžiui, „kur jūs gyvenate šiuo metu?“, „ar gyvenate vienas, ar su šeima?“.

Vėliau vakare diskoteka, alus nemokamai (oi, koks tas alus neskanus buvo…), kas baigėsi ~24:00. Keletas rusų vaikinukų bandė temptis mane ir Roberto į „afterparty“ savo kambaryje. Kažkaip pabėgom. Pakilom į ketvirtą aukštą (Roberto kambarys buvo to paties koridoriaus gale, kur ir mano kambarys) ir pataikėm tiesiai į vakarėlį, išvaromą iš mano kaimynų kambario. Aišku, mūsų nieks nepraleido. Pasprukau pasitaikius progai, nes vakarėlis jau neypatingai saugus atrodė.

 

Gegužės 17 d. 9:00 vėl pusryčiai. Nusipirkau bare sulčių ir jogurtą. Sultimis visi stalo kaimynai džiaugėsi labai.

10:00 vėl ESFS susitikimas (nenumatytas programoje). Balsavome dėl Eurocon 2010 vietos ir ESFS apdovanojimų. 11:00 atėjo kita pranešėja, o ESFS vadovai piktinosi, kad jiems skirta tiek mažai laiko, kai jiems jo taip reikia. Mėginau išaiškinti, kad programoje buvo skirta daugybė laiko, kuriuo jie nesinaudojo ir dar yra skirto laiko po pietų. Nieks nesiklauso, tik burba, kad tai parašyta tikriausiai tik rusiškoje programoje, nes angliškoje jie nerado.

12:00 su vengrais ieškojau Sergejaus Lukjanenko. Nesulaukę išsiskirstėm. Man begeriant kavą bare ~12:30 jis pasirodė, o po kokių 10 minučių atėjo pats manęs kviesti, kad vėl pavertėjaučiau. Vengrai žadėjo atsiųsti interviu medžiagą, kurią, kai gausiu, pateiksiu ir Jūsų dėmesiui.

Po interviu su vengrais išgėrėme degtinės už sėkmingą bendradarbiavimą ir patraukėme pietauti. Pakeliui prisijungė dar vienas jų kompanijos narys, rašytojas Sandor Szelesi, praėjusiame konvente Eurocon 2007 gavęs geriausio rašytojo apdovanojimą. Supyko labai, kad jo draugai nepakvietė į interviu su S. Lukjanenko. Pietums buvo apelsinų sultys, balta mišrainė, barščiai ir vištiena su grikių koše visa tai pagardinta fraze „I kill you“, skambėjusia daugybę kartų.

14:00 vėl ESFS susitikimas. Diskutavom apie naujas apdovanojimų kategorijas, jų formuluotes ir kitus labai svarbius Europos fantastikos visuomenei klausimus… Vadovai vėl piktinosi dėl per mažai jiems skirto laiko programoje. Suplanavo kitais metais italų prašyti atskiro kambario visam konventui.

Iki banketo mėginau surasti pliažą, kuriame ketvirtadienį vyko šašlykų vakarėlis. Nepavyko. Uždarymo ceremoniją nutariau praleisti, nes salė buvo sausakimša ir be galo tvanki.

19:30 prisijungiau prie žmonių besibūriuojančių prie durų į restoraną, kur turėjo prasidėti banketas. Roberto ir rusų poetas Jurij Semecki (berods) kalbėjo apie pastarojo žudymo fantastų kūriniuose populiarumą. Roberto sakė, kad irgi yra jį nužudęs savo romane, kurio dabar nieks nesutinka išleisti. Poetas aiškino, kad leidyklos Rusijoje gali nepriimti kūrinio, jei jame jis nežudomas… Jis tuo labai didžiuojasi, beje. Į restoraną įėjome vieni pirmųjų, organizatoriai ten skirstė dalyvių srautą – VIP į kairę, ne VIP – į dešinę. Praleido į VIP pusę. Atsisėdau prie stalo, kur sėdėjo H. Harrison. Po šaltų užkandžių ir pagrindinių tostų sprukau į ne VIP dalį, iš kurios ilgai ir sunkiai keliavau į lauką, kur spėjau kaip tik fejerverkus pažiūrėti. Gražūs buvo. Po fejerverkų patiekė karštus patiekalus, bet nepastebėjau, kad juos dar kas valgytų. Žmonės buvo užsiėmę bendravimu ir alkoholinių gėrimų vartojimu.

00:30 baigėsi ir banketas, ir diskoteka, vykusi lygiagrečiai. Vakarojimas persikėlė į kambarius ir visus fojė, įskaitant ir ketvirto aukšto. Mėginau apsilankyti visuose tuose pasisėdėjimuose ir visi jie buvo skirtingi. 4 aukšte italai rodė nuotraukas iš savo konventų, 3 aukšte dainavo rusiškas dainas pritariant gitara (nepasilikau čia ilgai, kai pamačiau kaimynui į galvą įremtą pistoletą ir išgirdau jam ištartą pasiūlymą melstis), viename iš kambarių bandė apsimesti, kad ten visai ne vakarėlis, o lauke kompanija rūkė ir gėrė degtinę pasakodami anekdotus ir juokaudami. Nuėjau miegoti ~02:00.

 

Gegužės 18 d. 09:00 pusryčiai. Beveik visi užsieniečiai susėdę prie stalo atsinešė sulčių. Išmetę iš stovinčių ant stalo puodelių kavą ir arbatą, tas sultis ir gėrėme. Iš padavėjų išsimušinėjome manų košę ir karštą vandenį, kai baigėm sultis gerti. O tada prasidėjo ilgos autobusų į Maskvą laukimo valandos. Lauke buvo pats gražiausias per visas konvento dienas oras, o dalyviai atrodė labiausiai pagiringi…

Susipažinau su dviem dalyviais iš Latvijos. Sakė girdėję, kad organizuoju Baltkonus, kurie vykstą Lietuvoje. Dar sakė norintys organizuoti ką nors panašaus į Roskoną Latvijoje, nes ten jokių panašių renginių nevykstą. Didžiai nustebo, kai pasakiau, kad Latvijoje vyksta kasmet Latkonai, o 2002 metais net ir Baltcon vyko. Teigė, kad žinotų tikrai, jei kas panašaus vyktų, bet jie nežiną, tad tikriausiai ir nevyksta. Jei kam nors iškilo klausimas, kuo jie galėtų užsiimti gyvenime, tai žinokit, jie leidyklos, leidžiančios Latvijoje fantastines knygas rusų kalba, atstovai.

12:00 susėdome į autobusus ir pajudėjome link Maskvos. Būtent šios kelionės metu įvyko pats juokingiausias viso konvento dalykas – supykino Sandor Szelesi. Sakysit „baisu“? Na, buvo labai juokinga. Net pats Sandor juokėsi, ypač bandydamas suprasti kada jis galėjo valgyti morkas ir žuvį.

Kartu su vengrais keliavau iki Kijevo stoties Maskvoje, iš kur patraukiau link oro uosto – pamaniau, kad prasta mintis būtų žvalgytis po miestą apsikrovus lagaminu ir kitu turtu. Oro uoste pro aviacinę apsaugą teko eiti tris kartus, lėktuvas šį kartą buvo naujesnis ir jame netgi buvo gelbėjimosi liemenės, tačiau pakilti iš Maskvos vėlavo virš valandos.

 

Oficialus pranešimas apie šį konventą (rusų kalba; diskusijas ir nuorodas į nuotraukų albumus rasite skiltyje „Lj-community ROSCON“). Konventas per Sandor Szelesi fotoaparato objektyvą.

 

Kitas „Interpresscon“ vyks vėl Sankt Peterburge (Rusija) 2009 m. balandžio 30 – gegužės 3 d. bei kartu bus Baltcon 2009. Šiam konventui Maskvoje suteiktas ir ESFS Eurokonferencijos statusas.

 

Kitas „Eurocon“ vyks Fiugi (Italija) 2009 m. kovo 26 – 29 d. kartu su „Deepcon 10“ ir „Italcon 35“. Organizatoriai teigė sutarę su miestelio viešbučiais dėl palankios kainos už apgyvendinimą ir preliminariai dalyvio mokestis turėtų būti ~270 eurų (jei teisingai pamenu), į kurį įeitų pats dalyvio mokestis, apgyvendinimas ir maitinimas (žadama, kad bus daug geresnis negu Maskvoje bei kiekvienam stalui per pietus ir vakarienę bus skirti bent 3 buteliai vyno).

 

„Eurocon 2010“ vyks Lenkijos ir Čekijos pasienyje, miestelyje Cieszyn sujungtas kartu su Lenkijos konventu „Polcon“ bei Čekijos ir Slovakijos konventu „Parcon“

 

Strega

 

Gija forume

 
 




Copyright by Fantastika.lt team.
All rights reserved. 2003