Ką gi fantastiško padovanojo mums niūrusis spalis?.. Na, tokių SUPERnaujienų, kaip ankstesnėje apžvalgoje, gal ir nebuvo, tačiau šis bei tas, vis dėlto, pasirodė.

Pirmiausia, žinoma, legendinis Tolkinas. Neseniai pasirodė (išleido „Ast“), teigiama, pirmą kartą rusiškai, garbiojo profesoriaus knygelė „Roverandom“. Tolkinas, žinia, legenda, bet kažkodėl, žvelgiant į knygelę, ima didelis skepsis – veikiausiai gerą jos dalį sudarys autoriaus biografija, o likusiąją – pasakaitė, apie...
(„The tale of a little dog who is magically transformed into a toy and has many fantastic adventures.“).
Ką gi, gal ir įdomu... Gal.

Gyvūnų temą pratęsime „Ast“ leidyklos serijoje „Žvaigždžių labirintas“ jau senokai pasirodžiusia Aleksandro Tiurino (vadinamu vienu iš rusų cyberpunk tėvų) knyga „Ginkluotas gyvūnų sukilimas“ (Vooružonnoie vosstanie žyvotnych). Knygą sudaro dvi apysakos, kuriose, panašu, visai smagiai pasakojama apie kovas su mūsų augintiniais.

Na, čia viskas aišku – tai trečiasis ir ketvirtasis romanai iš Douglaso Adamso ciklo „Kelionių autostopu po Galaktik` vadovas“. Kalbama, ne tokie geri kaip pirmieji, bet įskaitomi.

Tokios leidyklos kaip „Ast“ gali sau leisti ir eksperimentus – juk apsakymų rinkiniai (o aprašomoji knyga būtent tokia) tradiciškai perkami kur kas blogiau. Na, matyt, tikimasi, kad nuostolius kiek sumažins dvi garsios pavardės ant viršelio: N. Perumovas ir S. Lukjanenko.
Pirmasis autorius su šiuo rinkiniu ir visai turi mažai ką bendro: jis tik sugalvojo temą (gebėjimo mylėti išbandymas ir tokio išbandymo pasekmės) internetiniam literatūriniam konkursui (http://www.svenlib.sandy.ru/48-4/), kurio nugalėtojai ir spausdinami knygoje. Antrasis sudarinėjo rinkinį bei pats sudalyvavo konkurse, užėmęs kuklią 13-ąją vietą.
Pirmąją vietą užėmė sparčiai garsėjančio Leonido Kaganovo apsakymas „Džonni Kimo meilė“. Rinkinyje rasime ir kitų garsesnių, ar garsėjančių autorių – K. Benediktovo, J. Burnosovo – kūrinius. Iš viso gi, čia „sudėta“ 20, panašu, visai neblogų apsakymų.

Nuo šunų prie tarakonų... „Eksmo“ leidykla į rinką „išmetė“, lyg ir gana smagią Iveno D. Vaiso knygą „Tarakonai neturi karaliaus“ (The Roaches Have No King). Šiuos mažus kenkėjus, pasirodo,
„užkniso“ begaliniai (ir nesėkmingi) žmogaus bandymai išnaikinti tarakonų giminę ir jie rimtai griebėsi už ginklų... O jiems vadovauja vienas toks pranašas, užsimanęs tapti tarakonų Moze (juk ne veltui jis didžiąją gyvenimo dalį tiesiogine prasme krimto Bibliją). Taaaip, knygelė išties beprotiška, tačiau, kalbama, labai juokinga.

O štai knyga, į kurią, manau, tikrai verta atkreipti dėmesį – tai ekscentriškojo Jano Benkso, elegantiškai pasakojančio beprotiškas istorijas apie nūdienos maniakus ir panašaus plauko pakvaišėlius (žr. „Širšių lizdo“ aprašymą tinklapyje skaityta.lt) arba porinančio „kosminės operos“ žanro romanus apie galaktinio masto karus, romanas „Akmens daina“.
Besibaigiantis karas... Šalies keliai užkimšti pabėgėliais ir dezertyrais... Daugeliui nuošalėje stūksanti pilis atrodo kaip išsigelbėjimas nuo kruvino chaoso. Tačiau pilies šeimininkai, atrodo, paskendę gan liguistuose senų dienų prisiminimuose...
Anotacija žada, kad „tokio Bankso jūs dar neskaitėtė!“ Pastebėta tiksliai - šio autoriaus romanai dažnai neatpažįstamai skiriasi (gerąja prasme) vienas nuo kito.

Na, o kovinės fantastikos mėgėjai gali pasidžiaugti trečiąja (iš ciklo "Worldwar") H. Tertldavo (autoriaus, kurį, mano nuomone, jau senokai reiktų „prakalbinti“ lietuviškai) knyga „Akis už akį“ (Worldwar: Upsetting the Balance).
Na, šiaip šis autorius labiausiai žinomas „Dingusio legiono“ ciklu (romėnų legionas magiško kataklizmo metu atsiduria fantasy pasaulyje, kiek panašiame į ankstyvųjų viduramžių Bizantiją), tačiau ir šis ciklas gan smagus, visai nesuprantu, kodėl Rusijoje jis taip nuoširdžiai keikiamas.
Siužetas: pačiam II pasaulinio karo įkarštyje mūsų planetą užgriūna ateivių kominio laivyno desantas, beje, itin primenantis garsųjį filmą „Nepriklausomybės diena“. Naciai, jankiai ir sovietai petys petin grumiasi su užklupusia neganda, ateivių technikos tobulumui priešpastatydami žmonių rasės skaitlingumą ir, žinoma, beprotišką narsą... Atominės bombos kūrimas gerokai suaktyvėja, tačiau labiausiai čia sekasi...vokiečiams.