Raminoras žaidžia futbolą

Raminoras buvo universalus karžygys, bet pasiūlymas užklupo jį netikėtai.
– O kas iš to? – paklausė jis.
– Taurė, – pasigirdo atsakymas.
– O kam?
– Tau.
– O kam ji man?
– Na... Nežinau, galėsi iš jos gerti...
– Mmm...– nutęsė Raminoras, baigdamas dvidešimtą bokalą. – Tai aš jau ir taip geriu... Kelneri, nešk dar ąsotį!
– Hmmm... – atsiduso nepažįstamasis. – O kaip tada dėl garbės, dėl nugalėtojo laurų?
– Kas man iš tos laimės, ir iš tos garbės, jei aš vienas džiaugsiuos, o dvidešimt vienas liūdės... – užbliovė Raminoras. – O lauro lapus smuklininkui atiduok, sriubą paskanins... Smuklininke, velniai rautų KUR MANO ALUS???!!!
– Klausyk, tu, senas kriene, neateisi – be tavęs mes prakišim, aišku tau?! – nebeištvėrė nepažįstamasis.
– Nu tai nuo šito ir reikėjo pradėti! Nuslėpti norėjai, kad aš ten svarbiausias turėsiu būti?! Aiškink, ką man reikės daryti!
– Tau tereikės ginti mūsų komandos vartus. Tai visai nesunku. Tai tu ateisi?
– Jei sumokėsi už mano alų – taip. Nepyk, piniginę namie pamiršau, o čia kelneris skolon rašyt nesutinka.
– Tada sutarta! – nušvito nepažįstamasis. – Susitiksim sporto žaidimų aikštyne po savaitės lygiai vidurdienį!
– Smuklininke, už mano alų sumokės va šitas, – šūktelėjo Raminoras, ir neatsisveikinęs nuspūdino link durų.
– Kiek? – paklausė nepažįstamasis priėjusio kelnerio.
– Dvidešimt penki bokalai – 30 auksinių, – nė nemirktelėjęs atsakė tas.
– O tu rupūže su buožgalviukais! – nusikeikė svečias. – Nu ir girtuoklis... Dažnai jis čia taip?
– Kasdien...
* * *
Po savaitės į aikštyną susirinkusiems daugumai žiūrovų ir žaidėjų prireikė gydytojų pagalbos – išnirusiems žandikauliams atstatyti. O pažiūrėti tikrai buvo į ką, – Raminoras iš tiesų nuoširdžiai pasiruošė vartų gynybai. Aplink juos stovėjo aukšta akmeninė siena su parapetais ir sargybos bokšteliais, o ant jos stovėjo dideliu lanku apsiginklavęs Raminoras:
– Na, smerdai, kuris pirmas norit mirti? Ar vis dėlto atiduosit taurę gražiuoju?!
Po tokio vaizdelio priešininkams beliko tik pasikasyti barzdas (kiek tai įmanoma per storą gipso sluoksnį) ir, pripažinus, kad Raminoro vartų gynyba neįveikiama (bent jau be išankstinio pasiruošimo), nuleidus nosis sliūkinti namo.

Dragonkiller