FantRopp’as- mažasis Lietuvos fantastų Woodstock’as

Taigi, taigi, taigi, Pakruojo fantastų klubo “Selija” organizuojamas kasmetinis festivalis jau praėjo, bet šilti prisiminimai dalyvavusius, manau, persekios dar ilgai. Bet apie viską iš pradžių.
Pats FantRopp’as vyko Liepos 12-13 dienomis, tačiau išvakarėse visą dieną vyko lauko RPG mėgėjų, gerbėjų ir šiaip prijaučiančiųjų žaidynės. Pastarosios, sprendžiant iš gandų ir pėdsakų ant kai kurių žaidėjų kūnų, buvo padabintos švelniai raudonu kraujo atspalviu. Pačių žaidėjų atsiliepimai apie žaidynes prieštaringi . Vieni bėdavojo, kad nemeistravo (beje dėl objektyvių priežasčių) garsusis Pakruojo Meistras Egidijus Skrickas, kiti džiaugėsi liberalesnėmis taisyklėmis (nebuvo kabinėjamasi dėl ginklų ilgio). Tačiau visi nusprendė, kad žaidynės pavyko. Jų metu netgi įvyko gelbėjimo operacija- šaunieji fantastai padėjo vienam žmogeliui susidoroti su jo pašėlusiu pilnu šieno vežimu, kuris niekaip nenorėjo grįžti iš griovio į tiesos kelią, kur jam ir vieta. Operacijos “Vežimas” metu, vienam fantastui teko pasijusti Bišunmo skraidančiu kariu ir nuo virstančios šieno krūvos liuoktelėti į medį. Ką gi gimęs šliaužiot nelabai paskraidysi, aukštai kilsi- žemai pulsi ir t.t. ir pan. Visas šias istorijas, belaukiant FantRopp’o atidarymo, paporino pavargę, sužaloti, bet nepalaužtos dvasios šių įvykių liudininkai.

Ką gi, pagaliau ir festivalio pradžia.

Atidarymo metu pakruojiečiai visus šiurpino “raganų inkvizicijos” (taikoma ne “Dorado Raganoms”- tikiuosi) vaizdais. Po to vykusio Tarpplanetinio pašto metu paaiškėjo kai kurios tam tikrų fendomo veikėjų gyvenimo intymios detalės ir sulaukėm kvietimo pasisvečiuoti kitose planetose pas brolius (seses) fantastus.
Aukciono metu , kuriame į kairę ir į dešinę buvo parceliuojami jaunieji (ir nelabai) “Selijos” nariai (beje tik vaikinai), įsisiautėjo “Legionas”. Jie masiškai supirkinėjo visus jaunuolius, kainos svyravo nuo “dešimt ratų aplink Pakruojo dvaro teritoriją, bėgant rankomis ir būnant taikiniu mėtomoms strėlytėms” iki “blokas cigarečių ir asmeninis treneris”. Tiesa, įžūliajam “Legiono” diktatui didvyriškai bandė pasipriešinti du “Dorado” nariai ir, laimėję repo dvikovoje, iškovoti bent vieną žmogutį. Deja, “Legionas” padarė “ėjimą arkliu” ir užsiundė pastaruosius dviem savo naujausiais pirkiniais- vaikinukais, kurie, turbūt, ir gimė repuodami.
Prekės vieton stojus naujai perrinktam “Selijos” prezidentui Egidijui Skrickui, kurio kainos pagrindinis akcentas buvo “…maistas (daug) iki gyvos galvos”, paaiškėjo “legionierių” klastingasis planas. Jie nusprendė visus savo pirkinius, liaudiškai tariant, “paleisti į šašlykus” ir tokiu būdu įsigyti Egidijų. Šiam pasiūlymui aukciono organizatorės nesugebėjo atsispirti. Nepakęsdamas tokios išdavystės, Prezidentas paskelbė aukcioną nelegaliu ir anuliavo rezultatus. Šypsodamiesi “pirkiniai” vietoj “ėjimo į šašlykus”, grįžo į savo gimtojo klubo glėbį.
Pasibaigus aukciono batalijoms, atėjo laikas egzotikai. Ponas Antanas informavęs, kad Pakruojis yra humoro, alaus ir varnų sostinė- pakvietė visus linksmai, užsigeriant alumi, paragauti varnienos. Visai nieko, mano mielieji, netgi labai neblogai. Atrodo šiai nuomonei pritarė daugelis skanaujančių. Lyg ir niekam kąsnis gerklėj neužstrigo, o varniena nuo stalo dingo akimirksniu. Pasidomėjus, kodėl Varnų Karalius nusprendė sudalyvauti fantastų renginyje, ponas Antanas atsakė, kad mes (kaip ir jis) esam svajokliai, nebijantys įgyvendinti vaikystės svajonių. Ką gi… malonu malonu- mes drąsūs!

Pririetus varnienos buvo patiekta ir žirnių košė- lauke prie didžiulio katilo stumdėsi visas būrys virėjų. Tuo pat metu atsidarė ir burtininkės Sonios būrimo salonas, kur už 20cnt.galėjai išsiburti ateitį. Deja, šioje akcijoje nesudalyvavau, kaip sakoma- pilvo reikalai svarbiausia. Tuo labiau, kad prie košės bliūdo pavyko pakalbinti ir “Selijos” prezidentą.

Paklaustas kuo šis FantRopp’as skiriasi nuo praėjusių, Egidijus pareiškė, kad šį organizavo vien jaunimas – žmonės, esantys klubo nariais ne daugiau kaip 2m. Pasidžiaugęs naujo, aktyvaus jaunimo nemenku pasipildymu klubo gretose, prezidentas, netgi išreiškė viltį, ne tokioj tolimoj ateity, suorganizuoti ir Lituanicon’ą (tfu, tfu, tfu per kairį petį, kad nenužiūrėjus). Pasidomėjus naujų narių atėjimu į klubą, paaiškėjo, kad jis yra visiškai dėsningas. Nori rezultato – nemiegok! “Selijos” klubas važinėja po rajonus, pažindina su savo veikla, rodo spektaklius, dalyvauja visuomeniniame gyvenime, aktyviai dirba su jaunimu įvairiose stovyklose, kurias patys ir organizuoja ir t.t. Pasirodo, kitų klubų (ne fantastų) vadovai, bijodami konkurencijos, draudžia savo nariams netgi bendrauti su fantastais. Paklaustas apie migracijos iš kitų klubų į “Seliją” priežastis, Egidijus šyptelėjo: “Mes kaip viena didelė šeima. Tuo tarpu kitiems klubams, iš kurių jaunimas plūsta pas mus, reikia tik jų pinigų.” Ką gi, malonu, kad provincijoje fantastų judėjimas plečiasi, auga ir domina. Nors “Selijai” jau 13m., su kuo nuoširdžiai sveikiname, ji dar nesiruošia “padžiauti autų”, tik žydėti, klestėti, skambėti darnių balsų choru.

Hm… na gerai, grįžtam prie FantRopp’o. Ištaikęs valandėlę pasivaikščioti po apylinkes, tikrai nesigailėjau. Viskas dvelkia senove, autentiški pastatai, jau suremontuotas arkinis tiltas ir vis dar restauruojamas vandens malūnas. Achhh… gerai…
Khm… atsiprašau už lyrinį nukrypimą. Taigi, grįžus iš pasivaikščiojimo, iškart buvau nutemptas vakarieniauti, kur stalai lūžo nuo sumuštinių ir keptos duonos, o dailios panelės maloniai siūlė alaus. Ach jau tas beribis aukštaitiškas vaišingumas!!! Vis dar išsipūtusiam nuo varnų ir košės vargšui man, vien iš mandagumo, teko sukrimsti pora sumuštinių ir visą tai užgerti keletu bokalų alaus. Tarp kitko, apie alų – alutis buvo toks, kad dviejų bokalų per mažai – trijų per daug. Tiesa, gal kiek per saldus, bet tai skonio reikalas.

Prisikimšus skrandį, vėl visiškas atsipalaidavimas ir malonus bendravimas su draugais, šokiai pokiai ir alus, o taip pat kapotynės kalavijais deglų šviesoje( kur besaikis alaus vartojimas ten “drakė”). Šių dvikovų metu, Jūsų nuolankus tarnas, dar kartą įsitikino, kad kalavijas ne jo ginklas, o iš fechtavimo duonos nevalgysi. Ir su nostalgija prisimindamas dienas, kai sėkmingai valdė abi rankas, pasišalino į šokių salę. O gi ten tuo metu vyko fantastiškiausios porelės rinkimai. Juose po virtinės įvairiausių rungčių, pirmąją vietą iškovojo dvi “Legiono” barzdotos gražuolės, apsitempusios nuostabiomis suknelėmis.

Gerokai po vidurnakčio sulaukėm ir žadėtojo SUPER STRIPTIZO. Galit vadint mane kaimiečiu ir visiškai paskutinėse mados tendencijose nesigaudančiu žmogeliu, bet man, ant pakylos, buvo per daug barzdotų veidų ir plaukuotų pilvų… Na, merginoms, atrodo, patiko.
Po striptizo – šokiai, bendravimas, visiškas atsipalaidavimas iki pat paryčių.

Kitą dieną visi pavargę, bet laimingi skirstėsi namo.

Summa summarum

FantRopp’as – mažasis Lietuvos fantastų Woodstock’as – nugriaudėjo. Pagrindiniai akcentai: nuostabi aplinka, puiki organizacija, visiškas atsipalaidavimas ir gera nuotaika. Viso renginyje dalyvavo apie 50 žmonių. Ir aš ten buvau, varnieną ėdžiau, alų gėriau, striptizą šokt pasidrovėjau. Kas nebuvot – patys kalti, dabar graužkitės nagus iki pat alkūnių!

© Variagas 2003m.